Statybos ekspertizė yra nepriklausomas techninis vertinimas, kurio tikslas – nustatyti, ar statybos darbai, panaudotos medžiagos, mazgai ir galutinis rezultatas atitinka sutartį, projektą, gamintojų instrukcijas, normatyvinius statybos techninius dokumentus bei galiojančius Lietuvos ir Europos Sąjungos teisės aktus. Toks vertinimas ypač aktualus, kai kyla ginčas dėl atliktų darbų kokybės, pastebimi įtrūkimai, drėgmė, šilumos nuostoliai, deformacijos, nekokybiška apdaila, netikslūs matmenys, nebaigti darbai arba kai reikia objektyviai pagrįsti žalos dydį.
Ekspertizė pradedama nuo užsakovo situacijos ir turimų dokumentų analizės: rangos sutarties, techninio ar darbo projekto, brėžinių, sąmatų, medžiagų deklaracijų, paslėptų darbų aktų, statybos žurnalo, nuotraukų, defektų aprašymų ir susirašinėjimo su rangovu. Toliau atliekama apžiūra objekte. Jos metu fiksuojama faktinė būklė, matuojami nuokrypiai, vertinama konstrukcijų, apdailos, hidroizoliacijos, šilumos izoliacijos, langų, durų, grindų, stogo, fasado ar inžinerinių sistemų įrengimo kokybė. Prireikus rekomenduojami papildomi bandymai, ardymas, laboratoriniai tyrimai arba specializuoti matavimai.
Vertinant statybos kokybę remiamasi esminiais statinio reikalavimais: mechaniniu atsparumu ir pastovumu, gaisrine sauga, higiena, sveikata ir aplinka, naudojimo sauga, apsauga nuo triukšmo, energiniu efektyvumu, tvariu gamtos išteklių naudojimu. Praktikoje tai reiškia, kad defektas nėra vertinamas tik vizualiai. Nustatoma, ar jis daro įtaką statinio saugai, ilgaamžiškumui, naudojimo paskirčiai, energinėms savybėms, estetinei kokybei ir užsakovo galimybei objektą naudoti pagal numatytą paskirtį.
Defektų nustatymas apima ne tik trūkumų sąrašą, bet ir jų priežasčių analizę. Skiriama, ar problema kilo dėl netinkamo projektinio sprendinio, nekokybiško darbo, netinkamos medžiagos, pažeistos technologijos, nepakankamos priežiūros, netinkamos eksploatacijos ar kelių veiksnių derinio. Toks atskyrimas svarbus, nes nuo jo priklauso atsakomybės paskirstymas, remonto būdas ir žalos dydis. Pavyzdžiui, įtrūkimai gali būti tik glaisto susitraukimo pasekmė, tačiau gali rodyti ir konstrukcinį judėjimą; drėgmė gali atsirasti dėl kondensato, vandens pratekėjimo, kapiliarinės drėgmės arba neteisingai įrengto vėdinimo.
Žalos apskaičiavimas atliekamas siejant defektą su būtinais atstatymo darbais. Įvertinami ardymo, remonto, keitimo, medžiagų, darbo, mechanizmų, transporto, atliekų tvarkymo ir papildomų organizacinių darbų kaštai. Kai reikia, parengiama lokalinė sąmata arba preliminari defektų šalinimo sąnaudų suvestinė. Sąmatos tikslas – ne dirbtinai padidinti reikalavimą, o pagrįsti racionalų ir techniškai teisingą būdą objektą grąžinti į sutartą ar teisės aktų reikalaujamą būklę.
Ekspertizės išvada pateikiama struktūruotai: aprašoma užduotis, apžiūros data, naudoti dokumentai, nustatyti faktai, matavimai, fotofiksacija, taikytini reikalavimai, defektų priežastys, rizikos, rekomenduojami taisymo veiksmai ir skaičiavimai. Tokia forma padeda derybose su rangovu, sprendžiant garantinius klausimus, teikiant pretenziją, kreipiantis į draudiką ar ruošiantis ginčui. TCH kartu su statybos ekspertizių partneriais STATEX siekia, kad ekspertinis aktas būtų ne formalus dokumentas, o praktiškas įrankis sprendimui priimti.